"Duoklė mūsų mylimiems rudens palydovams"

 Salute! Artėjant žiemos pradžiai ir kiekvieną rytą pradedant su daina “raining again” (http://www.youtube.com/watch?v=WO5X9ZUzqXM) , kuri man tartum Lietuvos meteorologijos himnas, nusprendžiau šiandieninį blog’o įrašą paskirti mylimiems rudens palydovams bei gelbėtojams be kurių neįsivaizduoju šio drėgno ir niūraus metų laiko. Taigi, šiandiena įdomiausi faktai ir istorijos vingiai apie saugumą suteikiantį skėtį bei botukus.

 Duoklė skėčiui…

   Žodis skėtis yra kilęs iš lotynų kalbos žodžių junginio, kurį išvertus į lietuvių kalbą skambėtų “pasiruošimas saulei”, mat šio aksesuaro paskirtis kaip apsauga nuo lietaus atsirado tik XVIIIa. pabaigoje, nepaisant to, jog dar patys kinai buvo atradę, jog nulakavus popierinį “parasolį”, galima puikiausiai apsisaugoti nuo lietaus. Pirmieji skėčiai tikima atsirado Kinijoje XIa. prieš kristų, nors skulptūros su skėčiais buvo vaizduojamos ir Egipte bei tuo pačiu laikotarpiu “parasolius” buvo pradėta naudoti ir Indijoje. Pirmieji skėčiai buvo turbūt ekologiškiausias būdas, apsaugantis nuo kaitrių saulės spindulių, mat pradžioje kaip skėtį žmonės naudojo milžiniškus medžių lapus, tokių kaip pavyzdžiui banano medžio. Skėčiai, kurie tuo laikotarpiu buvo jau šiek tiek panašesni į dabartinius, buvo tam tikras rango vaizdavimo simbolis. Šviesi oda buvo ženklas kilmingo žmogaus, tad nenuostabu , jog "parasoliai" dažniausiai būdavo kilmingųjų priveligija. Kaip pavyzdžiui Asirijoje tik karaliaus valioje buvo galimybė naudotis skėčiu. Įdomus faktas, tai jog kai kuriose Afrikos žemyno šalyse rango ir skėčio simbolika gyvuoja iki šiol. Skėtis senovės istorijoje kartu buvo ne tik rango, bet ir religijos simbolis, kuris jungė žmones su derlingumo ir derliaus nuėmimo, mirties ir atgimimo Dievais.

  Viduramžiais skėtis vis dar buvo naudojamas realiginiams tikslams, tai yra ceremonijų metu apsaugoti popiežių ir tik bažnyčios galiai susilpnėjus, ne tik bažnyčios atstovai, bet ir aukšto rango bajorai pradėjo naudoti skėčius, kurie galiausiai tapo madingais aksesuarais. Skėčių mados ištakos atsirado  Italijoje apie XVIa., Venecijoje popiežiui, suteikiant teisę kitiems naudotis šiuo aksesuaru. Manoma, jog net pirmąjį skėtį 1608 metais pagamino italas Thomas Coryat, nepaisant to, jog šis išradėjas kitiems kraštams liko nežinomas. Tuo metu kaip ir būdinga Italijai, kuri man kartu su Prancūzija tartum mados sinonimai, buvo sugalvota įvairiausių skėčių formų, įstabiausiai atrodė kūgio ir net kvadrato formos. Skėčius gamino iš šilko, vėliau iš odos, kuriuos dažniausiai dailiosios lyties atstovės rinkdavosi jodinėdamos. Labiausiai manau visus žavi renesansų laikų skėčiai su raižytos medienos rankenomis, nėriniais bei kontrastingų sodrių spalvų siuvinėtais stogeliais. Galiausiai, būtina nepamiršti paminėti fakto, jog nepaisant skėčio ištakų Italijoje,  būtent Prancūzijos moterys išpopuliarino skėčio madą po visą Europos žemyną. “Parasolis” šioms damoms buvo kilmingų ponių aksesuaras, vis dar saugojantis nuo aristokratams nebūdingo įdegio. Kartu “ombrelle” buvo puiki flirtavimo priemonė koketėms. XVII amžiuje skėčiai buvo dekoruojami nėriniais, tiulio ir šilko raukiniais, tinkleliais, kutais ir net karoliukais. Mano itin mėgstamame Rokoko laikotarpyje skėčių audinio dekore pradėjo vyrauti gėlių motyvai, o klasicizmo epochoje – dryžiai. XIX a. rankenas imta gaminti net iš dramblio kaulo, kurią kūrėjai inkrustuodavo perlais. Šedevrus priminė ir auksuoto sidabro, malachite, kvarco, bambuko, raižytos ir graviruotos rankenos.

  Už tai jog skėtis vis labiau buvo naudojamas kaip aksesuaras, saugojantis ne tik nuo saulės, bet ir nuo lietaus, kas ypatingai svarbu Lietuvoje, reikia padėkoti filantropui, anglų kilmės Persijos keliautojui ir rašytojui, J. Hunway, kuris sukėlė sensaciją, mat Britanijoje skėčiai tuo laikotarpiu dar nebuvo itin populiarūs, o vyras su skėčiu buvo tiesiog pajuokos objektas visuomenei. Tačiau dėl Hunway išradimo, jog prancūziškas ir madingas aksesuaras gali apsaugoti nuo Britanijos salynui būdingo lietaus, laikui bėgant filantropas tapo didvyriu ir išradėju, o lietsargis dar ilgą laiką tarp anglų džentelmenų buvo vadinamas jo vardu. Tiesa, teisėtu šiuolaikinio lietsargio išradėju reikėtų vadinti V.K. Karterį, užpatentavusį 1885 metais šiuolaikinio lietsargio konstrukcijas atitinkantį savo išradimą. Sustumiamo miniatiūrinio skėčio galima teigti tėtis, tai Hansas Hauptas.

  Žinote, mano mielosios, man labiausiai gaila, jog nepaisant tokių gražių “parasolio” ar “umrell” istorijos vingių ir nuolatinės kaitos, galiausiai XXa. Jis tapo, J. Statkevičiaus žodžiais “beverčiu niekučiu ir galutinai degredavo 9 bei 10 – ame dešimtmečiuose. “ Tačiau nepaisant tokių išsireiškimų, vis dėlto, mano nuomone, esant tokiems lietingams orams kaip šiandiena, reikėtų ištarti didelį ačiū mūsų palydovui ir nesvarbu ar tai būtų didelis golfo skėtis, škotišką languotą audinį primenantis ilgakotis medine rankena ar tarp dviejų pasaulinių karų išpopuliarėjas ir visų mylimas papraščiausias klasikinis juodas skėtis. 

Ir botukams…

  Visų pirma, trumpai apie guminių batų istoriją, paminint tik kelis svarbiausius faktus. Taigi, mūsų mylimi rudens atributai, botukai, teigiama išpopuliarėjo XIXa. pradžioje, o pirmasis jų savininku tapo Velingtono  hercogas, Arthur Wellesley, kurio vardu tuo laikotarpiu buvo pavadinti guminiai batai, mat jo užsakymu ir išsakytų pageidavimu dėka žymus Londono batsiuvys Hoby patobulino XVIII a. madingus botfortus taip sukurdama Wellesley visame pasaulyje išgarsinusius liaudyje vadinamus “botus”. Šios avalynės populiarumą lėmė tai, jog jie puikiausiai tiko tiek ir kovos lauke, tiek ir, kaip teigiama, prie pietų stalo. Įdomu tai, jog juos net pamėgo dabitos, vadinamieji “dendžiai’. Pirmieji botai buvo pradėti gaminti iš odos, o išaugus jų paklausai odą dažnai pakeisdavo kitos medžiagos ir visų pirma aišku – guma. Labiausiai botai išpopuliarėjo Antrojo Pasaulinio karo išvakarėse, kuomet buvo pasirinkti kaip karininkų avalynė, o po karo guminiai tapo galiausiai įprasta darbininkų, ypatingai žemdirbių avalyne, kurią buvo leista avėti ir moterims bei vaikams. Tuo metu botų dizainas buvo itin elementarus. Dažniausiai jie būdavo gaminami kiek laisvoki ir su apvalia “nosyte”. Tik 1999m. botus imta traktuoti kaip laisvalaikio aksesuarus, tad buvo susirūpinta, jog jie turi būti ne tik ilgaamžiai, bet ir patogūs bei šilti. Maždaug tuo pat metu prasidėjo ir avalynės gamintojų specializacija – vieni ėmė gaminti guminius batus skirtus žemdirbiams ar sodininkams, kiti labiau orientavosi į laisvalaikio sportą, tokį kaip jodinėjimas. Šiuo metu, XXIa. Botai tapo madinga avalyne, kurią mums pristato ne tik tokios garsios, įžymybių pamėgtos ir botukus gaminančios firmos kaip Hunter, bet ir visame pasaulyje garsūs mados namai kaip Dolce&Gabbana, Missoni ar Chloe.

Praktiniai patarimai:

  Kadangi mes moterys visad norime būti ne tik madingos, bet ir praktiškos, tai trumpai ir apie botukų priežiūrą. Kad botai Jums, mano mielosios, ilgai tarnautų, laikykite juos vėsioje ir itin gerai vedinamoje patalpoje. Reikia nepamiršti, jog stipri šviesa gali pakenkti guminiams batams, kurie ilgiau blizgės, jei juos plausite šiltu vandeniu ir visad gerai išdžiovinsite, nušluostysite ir nublizginsite minkšta šluoste, suvilgyta keliais glicerino lašais. Taip pat, nepakenktų įsigyti Hunter UV Technika Spray priemonę, kuri atnaujina gumą ir padeda išvengti spalvos blukimo ar UV spindulių daromos žalos. O kad ekonominio sunkmečio laikais neišlaidautumėte, galite tiesiog išbandyti buitinę, praktiškai patvirtintą priemonę – alyvuogių aliejų, kuris panaikins atsiradusias baltas dėmes.

 HUNTER: guminiai botai, ZARA: paltas, rankinė, kosmetinė bei odos imitacijos leginsai, Massimo dutti: pirštinės, Michael Kors: mobiliojo telefono dėklas, kompiuterio dėklas iš galerijos www.ona.com (autoriai: Donatas ir Linas), "Bellla Umbrella Pagoda" skėtis iš www.umbrellas.net bei galiausiai H&M triko, kurį kūrė kviestiniai dizaineriai iš Maison Martin Margiela. 

P.S. Vakar buvo paskelbta naujiena jog šiuo metu dėl bendradarbiavimo ateityje H&M veda derybas su garsiais prancūzų madų namais Givenchy.

HUNTER: naktį šviečiantys guminiai batai vaikams; ZARA: kelnės, paltukas ir pirštinės; Mylimi ir patriotizmą skatinantys garsaus Lietuvos dizainerių dueto "lt identify" darbai: džemperis, medinis arkliukas bei kompiuterinis dėklas.  

Merci! Žavėkit, mano mielosios, aplinkinius dailiais botukais ir įmantriais skėčiais, o svarbiausia nepamirškit gražiausio aksesuaro, tai Šypsenos! Gražaus ir spalvingo trečiadienio, nepaisant lietaus!;*