Ar ekologiška mada gali prilygti aukštajai madai ar net prancūziškajam "couture"?

 Salute! Pabodusiame, bet vis dar mylimame socialiniame tinklalapyje Facebook paskelbėme, jog šį savaitgalį, prekinio ženklo ZARA detoksikacijos proga, skiriame ekologiškai madai bei kosmetikai. Kadangi šiandiena penktadienis nusprendžiau, jog nenoriu rašyti Jums ilgų "pasakų" apie ekologišką madą, lyg mokytoja dėstyti eko mados istoriją, kurios pradžia siekia taikos, meilės ir asmeninės laisvės propaguotojų Hipių laikus ar tuo labiau, mielieji, nenoriu, šį vakarą jūsų trukdyti paskaitomis apie ekologinius audinius ar standartus. Taigi, labai trumpai, kas eko madoje man pasirodė itin įdomu. Šį vakarą nusprendžiau įminti mįslę, ar eko mada gali prilygti aukštajai madai ir tuo labiau prancūziškajam "couture"?

 Brangieji, mano subjektyvia nuomone, nepaisant to, jog tenka pripažinti, kad mados draugystė su ekologija, lyginant kosmetikos ar maisto pramones yra itin menka, tačiau ir čia galima atrasti kruopelytę aukso, tai yra nors ir mažą, tačiau ryškią aukštosios mados ir "couture" pradžią. Už tai galime būti dėkingi visame pasaulyje žinomiems dizaineriams Vivienne Westwood, kuri yra net ištarusi frazę, jog "žmonės, nustokit pirkti drabužius“ bei Gary Harvey, kuris išgarsėjo pristatęs tik ekologinius drabužius, nepaisant to, jog prieš tai buvo pasaulyje gerai pažįstamos Levi‘s džinsų firmos kūrybos direktorius.

  Užleisdami pirmenybę damoms, visų pirma, labai trumpai apie britų pankų karalienę Vivienne Westwood ir jos kūrybą. Ši ekstravagantiška močiutė įrodo kaip su didele fantazija drabužis gali atgyti iš naujo, o kartu ir skleisti pasauliui žinią, jog – „žmonės, tausokit ir mylėkit aplinką.“ Dizainerė net keletą metų buvo išrinkta kaip geriausia, o vienas didžiausių jos nuopelnų madai, tai jog ji buvo pirmoji , kuri pasiūlė moterims korsetą nešioti kaip viršutinį rūbą.  Vivienne Westwood išsiskiria ne tik savo kūryba, kurią paminėčiau ji apibūdina itin filosofiškai, mat jos nuomone, kiekvieną kartą po kolekcijos pristatymo, ji mąsto, jog prieš šešis mėnesius nieko panašaus nebuvo ir, jog niekas šioje planetoje nieko panašaus nedevėjo, kartu ši ekologišką madą propaguojanti dizainerė yra ir itin ryški asmenybė mėgstanti šokiruoti ir žmonės stebinti savo elgesiu bei garsiais pareiškimais. Vivienne Westwood pasauliui skelbia tokius manifestus, kaip „nėra meno – nėra progreso“ ar "aktyvus pasipriešinimas propagandai“. Mielieji, šiandien mažiau kalbų daugiau grožėjimosi kūryba, tad drauge pažiūrėkime į man asmeniškai įstabaus grožio klasikos ir ekstravagancijos perpintą naujausią Vivienne Westwood kolekciją SS2013, atskleidžiančią jos darbo filosofiją - " rengti moteris ir vyrus taip, jog jie atrodytų svarbūs ir išskirtiniai, o kartu ir nutolinti juos nuo besaikio pelno siekimo ribotame pasaulyje."

Moterims skirta kolekcija, kuri buvo pristatyta Paryžiuje mados savaitės metu:

Ir tai pat, mielieji, kam įdomu peržiūrėkite ir vyriškąją dalį iš Milano mados savaitės. Beje, nuo šiandien mes šiek tiek keičiame savo filosofiją ir skelbiame, jog "MoRu - subalansuota moterims, bet tinka ir vyrams".

  Perleidžiant estafetę Gary Harwey, norėtųsi taip pat tik itin trumpai paminėti faktus apie šio dizainerio kūrybą, kuri mados pasaulyje yra apibūdinama kaip modernus "couture", priartintas prie ekologijos. Savo darbuose, kurie yra įkvėpti senovinėms vakarinėms suknelėm būdingos elegancijos, G. Harwey naudoja tokias nebereikalingas priemones kaip plastikinius maišelius, butelių dangtelius, maisto pakuotes, "Financial Times" kopijas ar net karines striukes. Taip pat, viena iš jo įspūdingų aplinkai draugiškų suknelių buvo it simbolis jo profesinei biografijai, mat buvo sukurta  iš nebereikalingų pasaulio klasikos šalininkų dievinamų Levi "501" džinsų. Tenka nepamiršti paminėti, jog garsiausia jo kolekcija buvo sukurta prieš du metus ir buvo demonstruota jau net skirtingose pasaulio šalių muziejuose, tačiau manau niekada nėra per vėlu pagerbti kūrėjus už puikų jų darbą, tuo labiau kai šį kartą jis yra ne tik neįtikėtinai gražus, bet ir galima teigti tausojantis aplinką bei atspindintis ekologiškos mados prasmę, jog drabužiai turi būti siuvami iš organiškų ar jau nebenaudojamų medžiagų ir kad mada turi atsižvelgti į žmogaus sveikatą, darbo sąlygas ir aišku aplinkosaugą.

  P.S. Prancūziška ekstravagancija gali būti ne tik ekologiška, bet ir skani! Ypatingai, kai mados genijaus McQueen, beje kuris taip po gi, buvo ekologijos  šalininkas, suknelės kopija buvo sukurta net iš 50,000 guminių meškučių.

  Kaip visada, pabaigai mano "fantazijų vaisiai". Šįkart ekologijos ir aukštosios mados tema.

Vivienne Westwood: vyriškas kostiumas bei itin ekstravagantiškas švarkas; Jemma Sykes kurta suknelė "The Elizabeth" iš 100proc. organiškos vilnos, dažytos natūraliais aplinkai nekenksmingais dažais bei originalūs ir nuolatinės priežiūros reikalaujantys HAF prekinio ženklo žiedai. (Daugiau puikių idėjų, mielieji jo oficialiame tinklalapyje - http://www.hafsteinnjuliusson.com/growing-jewelry/)

Merci!;*

"Duoklė mūsų mylimiems rudens palydovams"

 Salute! Artėjant žiemos pradžiai ir kiekvieną rytą pradedant su daina “raining again” (http://www.youtube.com/watch?v=WO5X9ZUzqXM) , kuri man tartum Lietuvos meteorologijos himnas, nusprendžiau šiandieninį blog’o įrašą paskirti mylimiems rudens palydovams bei gelbėtojams be kurių neįsivaizduoju šio drėgno ir niūraus metų laiko. Taigi, šiandiena įdomiausi faktai ir istorijos vingiai apie saugumą suteikiantį skėtį bei botukus.

 Duoklė skėčiui…

   Žodis skėtis yra kilęs iš lotynų kalbos žodžių junginio, kurį išvertus į lietuvių kalbą skambėtų “pasiruošimas saulei”, mat šio aksesuaro paskirtis kaip apsauga nuo lietaus atsirado tik XVIIIa. pabaigoje, nepaisant to, jog dar patys kinai buvo atradę, jog nulakavus popierinį “parasolį”, galima puikiausiai apsisaugoti nuo lietaus. Pirmieji skėčiai tikima atsirado Kinijoje XIa. prieš kristų, nors skulptūros su skėčiais buvo vaizduojamos ir Egipte bei tuo pačiu laikotarpiu “parasolius” buvo pradėta naudoti ir Indijoje. Pirmieji skėčiai buvo turbūt ekologiškiausias būdas, apsaugantis nuo kaitrių saulės spindulių, mat pradžioje kaip skėtį žmonės naudojo milžiniškus medžių lapus, tokių kaip pavyzdžiui banano medžio. Skėčiai, kurie tuo laikotarpiu buvo jau šiek tiek panašesni į dabartinius, buvo tam tikras rango vaizdavimo simbolis. Šviesi oda buvo ženklas kilmingo žmogaus, tad nenuostabu , jog "parasoliai" dažniausiai būdavo kilmingųjų priveligija. Kaip pavyzdžiui Asirijoje tik karaliaus valioje buvo galimybė naudotis skėčiu. Įdomus faktas, tai jog kai kuriose Afrikos žemyno šalyse rango ir skėčio simbolika gyvuoja iki šiol. Skėtis senovės istorijoje kartu buvo ne tik rango, bet ir religijos simbolis, kuris jungė žmones su derlingumo ir derliaus nuėmimo, mirties ir atgimimo Dievais.

  Viduramžiais skėtis vis dar buvo naudojamas realiginiams tikslams, tai yra ceremonijų metu apsaugoti popiežių ir tik bažnyčios galiai susilpnėjus, ne tik bažnyčios atstovai, bet ir aukšto rango bajorai pradėjo naudoti skėčius, kurie galiausiai tapo madingais aksesuarais. Skėčių mados ištakos atsirado  Italijoje apie XVIa., Venecijoje popiežiui, suteikiant teisę kitiems naudotis šiuo aksesuaru. Manoma, jog net pirmąjį skėtį 1608 metais pagamino italas Thomas Coryat, nepaisant to, jog šis išradėjas kitiems kraštams liko nežinomas. Tuo metu kaip ir būdinga Italijai, kuri man kartu su Prancūzija tartum mados sinonimai, buvo sugalvota įvairiausių skėčių formų, įstabiausiai atrodė kūgio ir net kvadrato formos. Skėčius gamino iš šilko, vėliau iš odos, kuriuos dažniausiai dailiosios lyties atstovės rinkdavosi jodinėdamos. Labiausiai manau visus žavi renesansų laikų skėčiai su raižytos medienos rankenomis, nėriniais bei kontrastingų sodrių spalvų siuvinėtais stogeliais. Galiausiai, būtina nepamiršti paminėti fakto, jog nepaisant skėčio ištakų Italijoje,  būtent Prancūzijos moterys išpopuliarino skėčio madą po visą Europos žemyną. “Parasolis” šioms damoms buvo kilmingų ponių aksesuaras, vis dar saugojantis nuo aristokratams nebūdingo įdegio. Kartu “ombrelle” buvo puiki flirtavimo priemonė koketėms. XVII amžiuje skėčiai buvo dekoruojami nėriniais, tiulio ir šilko raukiniais, tinkleliais, kutais ir net karoliukais. Mano itin mėgstamame Rokoko laikotarpyje skėčių audinio dekore pradėjo vyrauti gėlių motyvai, o klasicizmo epochoje – dryžiai. XIX a. rankenas imta gaminti net iš dramblio kaulo, kurią kūrėjai inkrustuodavo perlais. Šedevrus priminė ir auksuoto sidabro, malachite, kvarco, bambuko, raižytos ir graviruotos rankenos.

  Už tai jog skėtis vis labiau buvo naudojamas kaip aksesuaras, saugojantis ne tik nuo saulės, bet ir nuo lietaus, kas ypatingai svarbu Lietuvoje, reikia padėkoti filantropui, anglų kilmės Persijos keliautojui ir rašytojui, J. Hunway, kuris sukėlė sensaciją, mat Britanijoje skėčiai tuo laikotarpiu dar nebuvo itin populiarūs, o vyras su skėčiu buvo tiesiog pajuokos objektas visuomenei. Tačiau dėl Hunway išradimo, jog prancūziškas ir madingas aksesuaras gali apsaugoti nuo Britanijos salynui būdingo lietaus, laikui bėgant filantropas tapo didvyriu ir išradėju, o lietsargis dar ilgą laiką tarp anglų džentelmenų buvo vadinamas jo vardu. Tiesa, teisėtu šiuolaikinio lietsargio išradėju reikėtų vadinti V.K. Karterį, užpatentavusį 1885 metais šiuolaikinio lietsargio konstrukcijas atitinkantį savo išradimą. Sustumiamo miniatiūrinio skėčio galima teigti tėtis, tai Hansas Hauptas.

  Žinote, mano mielosios, man labiausiai gaila, jog nepaisant tokių gražių “parasolio” ar “umrell” istorijos vingių ir nuolatinės kaitos, galiausiai XXa. Jis tapo, J. Statkevičiaus žodžiais “beverčiu niekučiu ir galutinai degredavo 9 bei 10 – ame dešimtmečiuose. “ Tačiau nepaisant tokių išsireiškimų, vis dėlto, mano nuomone, esant tokiems lietingams orams kaip šiandiena, reikėtų ištarti didelį ačiū mūsų palydovui ir nesvarbu ar tai būtų didelis golfo skėtis, škotišką languotą audinį primenantis ilgakotis medine rankena ar tarp dviejų pasaulinių karų išpopuliarėjas ir visų mylimas papraščiausias klasikinis juodas skėtis. 

Ir botukams…

  Visų pirma, trumpai apie guminių batų istoriją, paminint tik kelis svarbiausius faktus. Taigi, mūsų mylimi rudens atributai, botukai, teigiama išpopuliarėjo XIXa. pradžioje, o pirmasis jų savininku tapo Velingtono  hercogas, Arthur Wellesley, kurio vardu tuo laikotarpiu buvo pavadinti guminiai batai, mat jo užsakymu ir išsakytų pageidavimu dėka žymus Londono batsiuvys Hoby patobulino XVIII a. madingus botfortus taip sukurdama Wellesley visame pasaulyje išgarsinusius liaudyje vadinamus “botus”. Šios avalynės populiarumą lėmė tai, jog jie puikiausiai tiko tiek ir kovos lauke, tiek ir, kaip teigiama, prie pietų stalo. Įdomu tai, jog juos net pamėgo dabitos, vadinamieji “dendžiai’. Pirmieji botai buvo pradėti gaminti iš odos, o išaugus jų paklausai odą dažnai pakeisdavo kitos medžiagos ir visų pirma aišku – guma. Labiausiai botai išpopuliarėjo Antrojo Pasaulinio karo išvakarėse, kuomet buvo pasirinkti kaip karininkų avalynė, o po karo guminiai tapo galiausiai įprasta darbininkų, ypatingai žemdirbių avalyne, kurią buvo leista avėti ir moterims bei vaikams. Tuo metu botų dizainas buvo itin elementarus. Dažniausiai jie būdavo gaminami kiek laisvoki ir su apvalia “nosyte”. Tik 1999m. botus imta traktuoti kaip laisvalaikio aksesuarus, tad buvo susirūpinta, jog jie turi būti ne tik ilgaamžiai, bet ir patogūs bei šilti. Maždaug tuo pat metu prasidėjo ir avalynės gamintojų specializacija – vieni ėmė gaminti guminius batus skirtus žemdirbiams ar sodininkams, kiti labiau orientavosi į laisvalaikio sportą, tokį kaip jodinėjimas. Šiuo metu, XXIa. Botai tapo madinga avalyne, kurią mums pristato ne tik tokios garsios, įžymybių pamėgtos ir botukus gaminančios firmos kaip Hunter, bet ir visame pasaulyje garsūs mados namai kaip Dolce&Gabbana, Missoni ar Chloe.

Praktiniai patarimai:

  Kadangi mes moterys visad norime būti ne tik madingos, bet ir praktiškos, tai trumpai ir apie botukų priežiūrą. Kad botai Jums, mano mielosios, ilgai tarnautų, laikykite juos vėsioje ir itin gerai vedinamoje patalpoje. Reikia nepamiršti, jog stipri šviesa gali pakenkti guminiams batams, kurie ilgiau blizgės, jei juos plausite šiltu vandeniu ir visad gerai išdžiovinsite, nušluostysite ir nublizginsite minkšta šluoste, suvilgyta keliais glicerino lašais. Taip pat, nepakenktų įsigyti Hunter UV Technika Spray priemonę, kuri atnaujina gumą ir padeda išvengti spalvos blukimo ar UV spindulių daromos žalos. O kad ekonominio sunkmečio laikais neišlaidautumėte, galite tiesiog išbandyti buitinę, praktiškai patvirtintą priemonę – alyvuogių aliejų, kuris panaikins atsiradusias baltas dėmes.

 HUNTER: guminiai botai, ZARA: paltas, rankinė, kosmetinė bei odos imitacijos leginsai, Massimo dutti: pirštinės, Michael Kors: mobiliojo telefono dėklas, kompiuterio dėklas iš galerijos www.ona.com (autoriai: Donatas ir Linas), "Bellla Umbrella Pagoda" skėtis iš www.umbrellas.net bei galiausiai H&M triko, kurį kūrė kviestiniai dizaineriai iš Maison Martin Margiela. 

P.S. Vakar buvo paskelbta naujiena jog šiuo metu dėl bendradarbiavimo ateityje H&M veda derybas su garsiais prancūzų madų namais Givenchy.

HUNTER: naktį šviečiantys guminiai batai vaikams; ZARA: kelnės, paltukas ir pirštinės; Mylimi ir patriotizmą skatinantys garsaus Lietuvos dizainerių dueto "lt identify" darbai: džemperis, medinis arkliukas bei kompiuterinis dėklas.  

Merci! Žavėkit, mano mielosios, aplinkinius dailiais botukais ir įmantriais skėčiais, o svarbiausia nepamirškit gražiausio aksesuaro, tai Šypsenos! Gražaus ir spalvingo trečiadienio, nepaisant lietaus!;*

 Veido modeliavimas: taisyklingo kontūravimo paslaptys ir taisyklės

Moterys yra labai laimingos. Ir viena iš priežasčių - jog įnešant šiek tiek pastangų ir žinių, jos turi galimybę kasdien atrodyti švytinčios, išraiškingos ir gaivios. Galbūt ne visos mes dar atradome būdus akcentuoti savo veide tai, kas yra žaviausia ir kas mums suteikia daugiausia pasitikėjimo. Bet tam mes ir dalinamės savo patirtimis - kad atradę tas mažytes paslaptis, atskleistume savo natūralų prigimtinį grožį. Ir tik nereikia jokių skeptiškų išraiškų šią akimirką. Taisyklingas veido modeliavimas gali padaryti stebuklus! Ir pabandykime išsiaiškinti kaip :)

Veido kontūravimas (modeliavimas) dažniausiai apibrėžiamas kaip veido bruožų, tokių kaip nosis, kakta, skruostikauliai, smilkinių sritis, smakras ir pan. išryškinimas atitinkamai šešėliais ar pašviesinimu, sukuriant kuo simetriškesnį vaizdą. Puikiai žinome, jog pasaulyje nėra veido, kurio abi pusės būtų visiškai identiškos (Jė jė jė, nėra tobulų žmonių!!!), todėl toks žaidimas su veidu tinka ir net yra reikalingas visoms.

Neretai taisyklingas veido sumodeliavimas atlieka didžiąją dalį viso darbo, tad likusiam makiažui tereikia paryškinti antakius, poros blakstienų tušo sluoksnių ir pirmyn ant raudonojo kilimo! :)

Dar vienas nemažas veido modeliavimo pliusas yra tas, kad Jums tikrai nereikia įsigyti šimto ir vienos įvairiausių atspalvių pudros, maskuoklių, bronzantų, skaistalų ir pan. Tam, kad pasiektumėte įspūdingų rezultatų, dažnai užtenka ne itin blizgaus bronzanto (blizgučiai labiau tiktų vakarui, juk nenorime visad atrodyti it per Kalėdas) bei Highlither'o (nors tu ką, net neįsivaizduoju, koks lietuviškas žodis atitinka balkšvo atspalnio blizgį veidui!). Labai dažnai, galima įsigyti netgi rinkinuką vienoje pakuotėje šių dviejų stebuklų, tad tai būtų netgi dar paprasčiau ir patogiau. Žemiau galite rasti iliustracijas mano mėgstamiausių matinių bei blizgesnių (mėgstančioms švytėjimą) veido modeliavimo priemonių. 

Veido kontūravimo priemonės

1. Make Up For Ever Sculpting Kit

Kur įsigyti: http://www.douglas.lt/katalogas/make-up-for-ever-sculpting-kit/



2. Sleek Make Up Face Contour Kit

Kur įsigyti:  http://www.sleekmakeup.com/face/contouring/face-contour-kit


3. L`Oreal Paris Glam Bronze Trio

 Kur įsigyti: daugumoje kosmetikos parduotuvių Lietuvoje.






4. Egipto žemė (įprastas bronzantas, kuriuo puikiai galima sukontūruoti, svarbiausia - ne per tamsus atspalvis)

Kur įsigyti: http://www.parfum24.lt/goods/cat,3369/sub,3601/gid,1042/Egyptische-Erde-Egipto-zeme





5. Too Faced Snow Bunny Bronzing Powder

Kur įsigyti: http://www.douglas.lt/katalogas/too-faced-snow-bunny-bronzing-powder/
 

Tai tik keletas mano išbandytų produktų, palikusių labai neblogą įspūdį, labai patogių išsklaidyti ir neatrodančių "cakey" ant veido. Tačiau Jūs galite rinktis iš šimto kitų gamintojų, kuriems jaučiate simpatiją, pagrindinis dalykas: tamsesnis atspalvis šešėlio kūrimui, šviesus atspalvis (geriausia turintis vos gelsvą toną, nes jis suteikia šiek tiek "brangesnį" įvaizdį) ir jei mėgstate švelnesnį bei mergaitiškesnį įvaizdį - skaistalai. 

Veido kontūravimo šepetėliai

Taip pat labai svarbu - šepetėlis, skirtas kontūravimui. Dažniausiai tai - kirstas gana putlus kosmetinis šepetėlis, skirtas veido modeliavimui, tačiau jei jo neturite - ne bėda, tiks ir tas, kurį naudojate bronzantui padengti, svarbiausia - kad nebūtų itin didelis, nes neatskirs modeliuojamų veido vietų ir visas darbas gali tapti tiesiog atspalvio sluoksių ant visos odos.Taip pat vienas iš labiausiai akcentuojamų mano kriterijų bet kokiam šepetėliui - rinkitės kokybišką ir švelnių šėrelių. Investavę į jį šiek tiek daugiau, turėsite draugą ne vieneriems metams, be to - mes labai mylime ir puoselėjame savo odą, o šiurkštus, nenatūralaus plauko šepetėlis gali braižyti, greitai nusidėvėti ar netgi alergizuoti veidą.

Veido kontūravimo principai ir eiga 

 

Pagrindinė kontūravimo paskirtis - veido formos tobulinimas, veido vizualus "suliekninimas" ir gražiausių bruožų išryškinimas. Yra keletas pagrindinių principų, kuriuose vietuose ir kokiu atspalviu reiktų modeliuoti. 

1. Šviesinamos iškiliausios veido vietos: kakta, nosies priekinė linija, skruostų viršus, smakras.
2. Tamsinamos (slepiamos) vietos, kurios įrėmina: žandikauliai, nosies šonai, smilkiniai, plaukų augimo linija, žandikaulio apačia.
3. Skruostikauliai tamsinami iškart po iškiliausia vieta - kaulu, lygiagrečiai apatiniam žandikauliui. (Lengviausia atrasti "tą" vietą tiesiog pridėjus šepetėlio kotelį prie apatinio žandikaulio ir slenkant lygiagrečiai į viršų, pajusti atsirėmimą į kaulą, po kuriuo ir tamsiname.) 
4. Apatinė veido linija tamsinama ir linija išsklaidoma kaklo kryptimi (veidas bei smakras tampa plonesni, taisyklingesni).
5. Veido modeliavimą geriausia pradėti nuo skruostų, smilkinių ir plaukų augimo linijos tamsinimo. Taip įrėminę veidą, lengviau pamatysime vietas, kurias reikia "pakelti" šviesesne spalva (gelsva, šampano, balkšva, vos rausva.)
6. Skaistalais rausvinamas patys skruostų "obuoliukai", lengvai išsklaidant ir įjungiant į viršutinę skruostų dalį.

. 

Kontūravimo linijos

Vadovaujantis šiais pagrindiniais principais ir keletą kartų pasipraktikavus, pajusite savo veido formas, suprasite, kur reikia šiek tiek labiau atkreipti dėmesį, o kas labai natūraliai išryškėja. Kuomet susidomėjau profesionaliu makiažu, nemažai laiko praleisdavau ir youtube.com - ten nemažai labai puikių mokomųjų video, kurie leidžia lengviau perprasti principus ir technikas. Štai pavyzdys - lengvai suprantamas, bet gana išsamus LorealParisLT filmukas:

Būkite žavios ir spindinčios!

Mua,

Rūta:*

 Antra valanda nakties... neatlikti namų darbai, o mintys apie kūrybą... Istorikai, tyrinėjantys papuošalus, puošmenų nešiojimą yra palyginę su muzikavimu, kai moteris ir šviesa yra muzikantės, o jų instrumentai - tai papuošalai, taurieji metalai ir akmenys. Tad nusprendžiau, mano mielosios, plačiau Jums pristatyti savo kurtus instrumentus - papuošalus, o kad mano kurta muzika garsiau suskambėtų, betyrinėjant mano kūrybą, siūlau pasiklausyti mano mylimos dainos, mintyse skambančios jau keletą metų...

Gražių emocijų, klausantis dainos bei mano kurtų instrumentų skleidžiamos muzikos. Nuoširdžiai tikiuosi, jog kažkam patiks mano kūryba.:))

Bonne nuit!:*

"Virtuali mano kurtų papuošalų galerija"

  "Tik nedaugelis moterų moka apsieiti be papuošalų" - kartą yra pasakiusi Coco Chanel. Papuošalai paryškina moters grožį, atskleisdami nedidelę dalelę jos paslaptingo pasaulio, devyniais užraktais užslėpto būdo ir asmenybės. Man papuošalai pastaruosius keletą metų, tai emocijų ir susikaupusių idėjų išraiška, tai unikalus būdas atsiskleisti, o kartu ir suteikti šiltų emocijų kitiems, kuriant jiems instinktyvius autentiškus instrumentus, kurie sujungtų eleganciją ir madą. Kūrėjo širdžiai niekas nesuteikė didesnės laimės, kaip jo darbų įvertinimas ir spindinčios iš laimės akys, išvydus jo kūrybą. Šis mano kūrybos pristatymas, tartum virtuali darbų galerija, kurią skiriu visoms dailiosios lyties atstovėms, įvertinusioms mano kūrybą ir savąją gyvenimo muziką skleidžiančioms mano kurtais "smuikais" ar "violončelėmis"...Nuoširdžiausias dėkui, Jums mano mielosios muzikantės!

"Mano mintyse skambanti klasika, kai mada išeina, o stilius lieka."

"Sapnų gaudyklės"

 "Šilta ir jauki vaikystės pasaka su suaugusių pasaulio prieskoniais"

 "Kiekvienos moters vidiniame pasaulyje slypinti maža juodoji magija" 

"Natūralus ir žemiškas moteriškas rafinuotumas"

"Levandų žiedais nutapyti spalvoti sapnai..."

Ačiū už dėmesį ir tikiuosi už gražiomis emocijomis nuspalvintas bei spindinčias akis! 

"Kvepalai praneša apie moters atėjimą ir primena, jei išėjus" (Coco Chanel).

  Bonjour! Neseniai perskaičiau įsimintiną M. Khodorkovskio mintį, jog  "aš ne idealus, bet aš idėjos žmogus", tad trumpam mečiau visus darbus ir rūpesčius į šalį ir nusprendžiau parašyti itin trumpą straipsnelį, mat kai kalba prasideda apie mano dievinamą Coco Chanel, aš tiesiog negaliu tylėti. Nežinau, ar jau skaitėte, tačiau prieš keletą dienų užsienio spaudoje pasirodė informacija, jog pasaulyje pripažinti ir parfumerijos pramonėje revoliuciją sukėlę kvepalai Chanel No.5 gali būti uždrausti dėl tam tikrų savo ingridientų, kurie gali sukelti alergiją. Tad ar turime pradėti žvelgti į Chanel No.5  kaip į mados istorijos objektą ir ateityje pelningą investiciją, ar tai tik gandas ir viena iš naujausios reklaminės kompanijos dalių, siekiant suaktyvinti prekybą?

  Trumpai tariant, ačiū mados dievams, tačiau Chanel No.5  neketinama uždrausti bent jau artimiausioje ateityje. Tačiau kita vertus, dėl pastaruoju metu stipraus ir griežto parfumerijos pramonės, o kartu ir jos sudedamųjų dalių kontroliavimo bei skubotų draudimų, atsiranda vis didesnė tikimybė, jog deja, tačiau gali išaušti diena, kuomet gandai staiga taps realybe.

  Bėda yra tai, kad nepaisant to, jog industrija vykdo tarsi savireguliaciją, nuo 1973 metų, kuomet buvo įkurta IFRA (Tarptautinė kvepalų, kvapių medžiagų asociacija), kurios nariai yra kvapiųjų medžiagų gamintojai, tiekėjai, kartu ir multinacionalinės kvepalų gamybos kompanijos, tokios kiap Givaudan, IFF, Rpbertet, Firmenich ir kt, vis dėlto, šią grožio industrijos pramonę veikia ir kitos institucijos, ypatingai Europos sąjungos. Mat, kai vartotojų apsaugos komitetas, mokslininkų atliktų tyrimų pagalba, nustatė, jog 2 proc. mūsų žemyno gyventojų yra alergiški kvepalams, jų nuomone, jog gauti rezultatai buvo per daug grėsmingi, kad pramonė vykdytų tik taip jau itin griežtą, kvepalų mylėtojų atžvilgiu, savireguliaciją. Dabartinį Europos Sąjungos komiteto pateiktą ingridientų sąrašą, kurie gali sukelti alergiją ir yra naudojami parfumerijos pramonėje, sudaro apie 100 natūralių bei sintetinių sudedamųjų dalių. Tai nereiškia, jog šie ingridientai yra ar bus visiškai uždrausti, tačiau yra didelė tikimybė, jog jų naudojamas kiekis gamyboje bus griežtai reguliuojamas. Kai kurios iš Jūsų, mielosios, turbūt dėl šių žinių nei kiek nenustebote ir tikiu garsiai mąstote, jog nuo 1921 – ųjų, kuomet buvo pradėti gaminti sėkmingo Chanel numeriu – penki, pavadinti kvepalai, pramonė patyrė tiek spaudimo ir kontrolės, jog žymių kvepalų istorijos bei receptai buvo priverstinai pakeisti kur kas anksčiau nei dabar pasirodę gąsdinantys straipsniai apie mokslinius tyrimus bei Chanel No.5 galimą gamybos nutraukimą, tačiau šiuo metu parfumerijos pramonę vargina ir mažėjančio biudžeto problemos, kurias dar labiau ,,paaštrina” minėtosios ir vis dažniau atnaujinamos reguliavimo taisyklės, kurios tikima ypatingai bus griežtos nuo 2014 metų. 

  Tad, mano mielosios, kol užsienio spauda ,,svaidosi” tik galimais gandais, vadovaukimės tik Coco Chanel išsakyta taisykle, jog: ,,Moteris, kuri nesikvepina, neturi ateities.” O kad pirmadienio vakaras būtų dar labiau informatyvesnis siūlau pažiūrėti naujausius Chanel No.5 reklaminės kampanijos kūrinius bei šių kvepalų istoriją nupasakojantį filmuką:

Informatyvus filmukas apie Chanel No.5:

Naujausios Chanel No.5 reklaminės kampanijos filmukai:

Galiausiai, brangiosios, kaip visada, mano stiliaus interpretacija ir idėja gražiam pirmadienio vakarui:

CHANEL: kvepalai No.5 , originali ir Chanel meilę žirgams simbolizuojanti rankinė bei manikiūras, atliktas su naujausiais Chanel firmos nagų lakais; MANGO: suknelė, balerinos tipo bateliai, Ipad dėklas, kryželio formos pakabutis, kuris atspindi Chanel vaikystę vienuolyne, kuri pasak J. Picardie turėjo didelės įtakos jos kūrybai; mano kurtas žiedas, dekoruotas lapės kailiu bei plunksnomis ir galiausiai likę aksesuarai iš Masimo Dutti parduotuvės.

Mano Jums siūloma vakaro idėja, tai filmas "Chanel & Igor Stravinsky" kartu su lengvai pagaminamu, bet ypatingai skaniu "Prancūzišku šokoladiniu pyragu", kurio receptą atradau vienoje iš knygų apie vyną. Be ja, šis pyragas ypatingai skanus, kuomet ragaujamas kartu su raudonu vynu. Žinau, jog dažniausiai mes, moterys, renkamės balto vyno taurę, tačiau greta šio pyrago pasirinkusios "Shiraz" vynuogių rūšies vyną, kuris dažniausiai turi šokoladinį poskonį, pažadu tikrai nesigailėsite.:))

Merci ir saldžiai stilingo pirmadienio vakaro, mielosios!;*

 Anna Dello Russo

" I don't want to be cool. I want to be fashion."

    Bonjour, mes cherries! Rašant apie šių laikų Mados Ikoną, japoniškojo Vogue redaktorę Anna Dello Russo, visą laiką praklausiau senai pamėgto prancūzių dueto, tad ir Jums siūlau įsitaisyti patogiai su kavos puodeliui ir straipsnį skaityti skambant šiai “Brigitte” melodijai.

   Anna Dello Russo man asmeniškai tartum Lady Gaga mados pasaulyje, kuri pasirodžius viešumoje visad sugeba nustebinti nauju įvaizdžiu bei neįtikėtinais deriniais. Japoniškojo Vogue redaktorės, o dabar ir skandalingos, iš parduotuvių per keletą valandų “iššluotos” H&M “fashion shower” linijos kūrėjos, nuomone nešioti antrą kartą drabužius, kuriuos jau spėjo įamžinti fotografų blykstės, būtų pati dižiausia nuodėmė. Tad gal neveltui Anna turi sukaupusi daugiau nei 4000 porų ekstravagantiškų batelių bei turi namą tiesiog drabužiams. Mados savaičių metu ji taip atsakingai žiūri į savo amatą – būti madingai, jog per diena savo įvaizdį ji pakeičia net iki penkių kartų ir kiekvieną kartą sugeba nustebinti ir šokiruoti net visko mačiusius mados fotografus, tokius kaip garsųjį Tommy Ton, kuris net pristatė savo fotografijų parodą „When Tommy met Anna“. Labiausiai Dello Russo sugeba visus stebinti savo ryškiais ir išskirtinais aksesuarais, ypatingai - skrybėlėmis, imituojančiomis milžiniškų gulbių, vyšnių ar tiesiog arbūzo skiltelių formas. Dėka Annos išgarsėjo net prieš tai mažai mados pasaulyje žinoma moteriškų skrybėlaičių modeliuotoja iš Londono, Piers Atkinson.

   Tačiau nepaisant daugiau nei dvidešimt metų “tarnavimo” ir “pasišventimo” mados pasauliui, darbo itališkajame bei japoniškame Vogue, pirmųjų eilių madų šou metu, galima teigti, jog Dello Russo šlovės spindulys yra palyginti naujas reiškinys, kuriam labiausiai sužibėti padėjo mados fotografai, kurie bet kokia kaina siekė įamžinti ekstravantiškąją mados žurnalo redaktorę, kuri tiesiog “laužė” įprastas tokias kaip redaktoriams būdingas juodos spalvos ir taisyklingo drabužių kirpimo nusistovėjusias taisykles. Labiausiai prie Annos žvaigždės blyksnio, įžengimo į scenos šviesą prisidėjo tokie gatvių stilių įamžinantys fotografų blog’ai kaip “Sartorialis” (Fotografas – Scott Schuman) ir “Jak & Jil” (fotografas – jau minėtasis Tommy Ton). “Aš vis dar negaliu sustoti fotografavęs Anna” – atskleidė Schumas per interviu su amerikietišku blog’u “Fashionista” rugsėjo mėnesį ir tik todėl, kaip jis teigė, jog ji vis dar sugeba išlaikyti savąją charizmą, moterišką paslaptį. Ji visad atrodo sujaudinta, kai žmonės ją fotografuoja ir rodo dėmesį bei susižavėjimą jai. Anna, pasak Shuman’o, yra išskirtinė asmenybė mados pasaulyje, kuri sugebėjo išlikti vaikiškai nuoširdi ir atvira, nepaisant to, jog Anna Dello Russo šiuo metu tai ne tik mados pasaulio pažiba, bet ir kartu brand’as. Per dieną jos internetinį tinklalapį ( http://annadellorusso.tumblr.com/ )bei socialinių tinklalapių profilius aplanko daugiau nei 100 000 jos gerbėjų. Be to, ji pirmoji stilistė, pradėjusi bendradarbiavimą su H&M, kuris iki tol kaip kviestinius dizainerius rinkosi tokius pasaulyje gerai žinomus mados namus kaip “Versace” bei “Maison Martin Margiela”.

   Tie, kurie gerai pažįsta Anna nuo vaikystės, teigiama galėtų drąsiai pasakyti, jog nieko iš Annos daugiau ir nebuvo galima tikėtis. Ji tiesiog gimė būti ekscentriška. Anna gimė 1962m. pietinėje Italijoje, Bari mieste. Nuo ankstyvos vaikystės ji domėjosi mada, kurią daugiausia stebėjo iš mamos kuriamo garderobo. Vėliau, sukakus trylikai, gimtadienio proga jos “apetitas” madai bei drabužiams taip išaugo,jog ji savo tėčio paprašė dovanų jai nupirkti FENDI mados namų rankinę, prie jos derantį skėtį, piniginę bei raktų pakabuką. Tad neveltui vėliau Ji buvo praminta “mados maniake”, kuriai tai tapo keliu į sėkmę bei pasaulinę šlovę. Kaip teigia stiliaus redaktorius ir kosultantas Gianluca Longo, kuris Anna pažįsta daugiau nei dvidešimt metų, kiek jis pamena, ji visad norėjo būti dėmesio centre. Net pirmas kartas, kuomet Gianluca išvydo Anna dar vaikystėje filmuojantis rikotos sūrio reklamoje, kuo puikiausiai įrodo, jog Anna gimė tapti žvaigžde, ryškia ir matoma asmenybe. Baigusi mokyklą, Anna išvyko į mados sostinę Milaną studijuoti Italijos literatūros bei meno istoriją. Vėliau ji savo karjerą pradėjo moterims skirtame itališkame žurnale "Donna Magazine", kur ji susipažino su Annalisa Millela. Dėka šios pažinties, ji vėliau įkopė į sekantį savo karjeros laiptelį, tai yra atvėrė, kaip aš mėgstu sakyti, Mados Biblijos , žurnalo “Vogue”, redakcijos duris ir užsitarnavo kaip perfekcionistės ir be galo daug dirbančios stilistės vardą. Itališkajame Vogue Anna pradirbo 18 metų. Dabar, kaip žinote, ji vadovauja Japoniškojo Vogue "mados kūrybiniai virtuvei".

   1996 metais Dello Russo, kaip ji pati teigė, atlaisvino šiek tiek vietos savo rūbų spintoje ir ištekėjo. Vestuvėms ji pasirinko garsiojo Italijos dueto Dolce&Gabbana suknelę, kurią jau po šešių mėnesių galima teigti pakeitė į Balenciaga mados namų kūrinį, kuris tapo jos skyrybų simbolika. Nežinau, gal Dello Russo meilės klausimu tiesiog patvirtina, atrodo, kartais nusistovėjusias taisykles, jog žmonės, kurie savo gyvenimą pašvenčia karjerai nesukuria laimingos meilės istorijos, o menininkai ir kūrėjai tiesiog pasmerkti išgyventi nelaimingą meilę, skatinančią skausmą išlieti kūryboje. Dello Russo, kaip ir mano mylimiausi dizaineriai, niekada neturėjo vaikų. Vietoj to, ji savo namais Milane dalijasi su mažuoju šuniuku Cucciolina, kuris priešingai nei šeimininkė nesileidžia būti puošiamas prabangiais ir ištaikingais kostiumais. Man asmeniškai tai kiek primena mano mylimą ir gerbiamą Valentino Garavani ir jo mažuosius mopsus.

   Dello Russo drabužiai, kurie pasak jos jai yra viskas, Milane yra saugomi greta jos namų esančiame pastate. Kaip jau minėjau, žiniasklaidoje pranešama, jog Annai priklauso daugiau nei 4000 porų batelių. Didžiąją dalį garderobo redaktoriai dizaineriai, tiesiog ja besižavintys ar kitokių paskatų siekiantys, padovanoja, tačiau nepaisant to, Anna, kaip teigia, vis tiek didžiąją savo dalį pajamų išleidžia būtent pirkdama taip savo dievinamus ir mylimus drabužius. Ji pripažįsta, jog yra  “Shopacholic” iš didžiosios raidės, tačiau kaip pati teigė, ne tik dėl savanaudiškų priežasčių. “Mano prioritetas yra suknelės ir man nesvarbu, kaip aš atrodau.”, vienam interviu teigė Russo. Tačiau kaip ambasadorė tokių talentų ir mados namų kaip Marc Jacobs, Dolce&Gabbana ir Louis Vuitton, savo mylimų dizainerių pristatymą visuomenei, jų darbų publikavimą ji suvokia kaip vieną iš svarbiausių jos darbų, kurį stengiasi atlikti itin atsakingai.

   Daug ką stebina ir tai, kaip sulaukusi tokių metų, ji sugeba išlaikyti paaugliai būdingą figūrą. Kaip pati Anna teigia, receptas yra labai paprastas. Per parą ji apie tris valandas skiria jogos užsiėmimams, kurie ne tik naudingi kūnui, bet ir sielai. Tai puikiausi vaistai nuimti stresui bei įtampai. O jos dieta susideda iš mėlynių sulčių, kurios be ja ypatingai naudingos odai, mažina raukšles, bei migdolų. Visa kita, ką ji sau dažniausiai per dieną leidžia tai lašiša, virti kiaušiniai bei sriuba. Anna tiesiog patvirtina taisyklę, jog grožis reikalauja aukų ir nieko nepasieksi vien genų dėka. Tobulos figūros receptas, kaip jau turbūt nuo seno aišku, sporto ir subalansuotos mitybos derinys. Ir būtent šis Dello Russo stiprus atsidavimas bei aistra madai yra tai, dėl ko ji ir yra unikali bei nepakortajama. Galima teigti, jog Annos kūnas, kaip ir daugumos modelių, tartum drobė, kurią ji nuspalvina ryškia, ekstravagantiška bei nepakartojama dizainerių kūryba. Mano nuomone, Anna Dello Russo yra iš tų žmonių, kuriuos galimai labai mylėti ar nekęsti, tačiau Jos nepastebėti – neįmanoma.

.

  Jei Jūs, mielosios, lygiai kaip ir aš pamilote Anna Dello Russo ir jos išsirtinį stilių, tai siekdamos vadovautis viena iš Annos mados taisyklių, jog įkvėpimo, kuriant sava stilių ir įvaizdį, reikia semtis iš kitų dailiosios lyties atstovių, tai style.com tinklalapyje atrasite gausybę šios Mados Ikonos nuotraukų - 

http://www.style.com/peopleparties/celebritysearch/person3624/slideshow?loop=0&iphoto=0&play=false&cnt=5

P.S. Kadangi šiandiena vadinamasis mažasis savaitgalis, tai šį kartą mano interpretacija skirta vakarui. Šis įvaizdis net negali prilygti Annai Dello Russo, tačiau tikiuosi atrasite kažką, kas įkvėps puoštis ir lėkti į miestą savo įvaizdžiu žavėti kitų.

" I want to celebrate fashion in any moment, because I'm completely obsesses with style. Through my clothes I can say somenthing that I cannot say to the word." ( Anna Dello Russo ).

Annos Dello Russo kurti H&M bateliai bei akiniai nuo saulės, ZARA: sijonas, švarkas, palaidinė;

MANGO: diržas; FRENCH CONNECTION: delninukė; ASSAND MOUNSTER: kaklo papuošalas; TREE WOMEN JUWELLERY: žiedas su kaukolės imitacija, ESTELLE DEVE: auksinis žiedas bei šį sezoną ypač madingas manikiūras, kurį atradau rusiškajame Vogue.

Merci beaucoup! :* Ir gražaus bei įsimintino savaitgalio, Mielosios!

P.S. Mano įvaizdyje panaudoti žymių dizainerių kurti papuošalai yra iš nuostabios internetinės parduotuvės, kurioje su patraukliomis nuolaidomis, ypač kai jos siekia 80proc., galima rasti pačių žymiausių mados prekinių ženklų drabužių bei aksesuarų už labai patrauklią kainą. Jei kam įdomu ar tiesiog kyla mums moterims būdingas smalsumas, būtinai pasižvalgykite:

http://yoox.com/

Kokios jos ryškios! (arba lūpų dažų istorija)

If I walk outside without lipstick, I feel naked.
(Sofia Vergara)

Dauguma šiuolaikinių moterų neįsivaizduoja savo gyvenimo be lūpdažių tūtelės. Skubant ryte į darbą ar ruošiantis ypatingai progai, ji – nuostabiausias mūsų draugas, padedantis  bet kada atrodyti gaiviai ir išraiškingai. 

Manau, net vyrams lūpdažis – viena iš retų makiažo priemonių, kurią jie atpažįsta. Pati forma, įpakavimas nors ir turi nemažai  variacijų, tačiau keliaujant per šimtmečius išlieka gana panašūs. Atrodo, ką čia daugiau ir galima būtų pasakyti. Bet istorija, o ypač tokių šventų dalykų kaip makiažo istorija, mane visad žavi. Ar įsivaizduojate, kad šis geriausias merginos draugas kažkada buvo daromas iš trintos augmenijos bei vabzdžių, arba tam tikru periodu buvo draudžiamas įvairiose šalyse? Keistoka, ar ne? Pabandykime pakeliauti per šimtmečius ir tūkstantmečius, peržvelgdami LŪPŲ DAŽŲ ISTORIJĄ.

 Tūkstantmečiais ir šimtmečiais atgal...

 

Lūpų ryškinimo pradininkėmis tikriausiai galėtume laikyti Mesopotamijos moteris, kurios 3000 metų prieš Kristaus gimimą smulkintais brangakmeniais ėmė puošti ne tik akis, bet ir lūpas. Vardant grožio rankų darbo lūpų dažams jos naudojo gana toksiškas medžiagas, kas lėmė nemažą mirtingumą apsinuodijus jomis (Et, tos moterys ir jų pasiryžimas dėl grožio!). Vieni dažniausių ingredientų buvo raudonasis molis, geležies oksidas (rūdys), chna, jūros dumbliai, jodo ir bromo manitolis (alkoholio cukraus ir halogeninio junginio mišinys). 

Fatališkoji Kleopatra, tapusi daugelio moteriškumo simboliu bei menininkų mūza, gyvenusi apie 50 metus prieš Kristaus gimimą, tam, kad paryškintų savo lūpas, naudojo traiškytas skruzdėles, kartu su karminu (pigmentas, taip pat gaunamas iš vabzdžių) ir bičių vašku, taip išgaudama sodrios spalvos mišinį, kurį buvo galima ilgai išlaikyti ir tepti ant lūpų. Kas žino, gal tos ryškios išraiškingos lūpos ir buvo priežastis, kodėl ji taip krito Cezariui ar Markui Antonijui į širdį. 

Abu al-Quasim al-Zahrwai, musulmonų Andalūzijos atstovas, žinomas kaip šiuolaikinės chirurgijos tėvas, yra daugumos tyrėjų laikomas sukūręs pirmuosius lūpų dažus, kurie buvo lazdelės formos ir panašiausi į šiuolaikinius mūsų naudojamus produktus. Jis sukūrė  vaško bazę pigmentui, aromatizuodamas ir supresavęs jį į formą. 

  

Artėjant prie naujesnių laikų, ir lūpų dažų technologijai po truputį tobulėjant, populiarūs jie buvo iki pat Viduramžių. Tačiau aukštosios klasės damos viską pakeitė, nusprendusios, kad ryškios lūpos pridera tik žemesnių klasių moterims ir prostitutėms. Tam didžiausią įtaką tikriausiai padarė „ligotos, išbalusios, krištolinės“ moters įvaizdžio išpopuliarėjimas. 

Paklydėlis, nesuprastasis vargšas lūpdažis buvo grąžintas į visuomenę Europoje apie 1560 – uosius metus, valdant Karalienei Elizabeth I, kuri savo grožio procedūrose naudojo itin blyškią veido pudrą, derindama ją su sodriomis raudonomis lūpomis. Ir žinoma, ką naudoja pirmoji dama, privalo naudoti ir visos likusios karalystės moterys, tad lūpdažis vėl tapo geriausiu moterų draugu. Pati karalienė savo kosmetinėje laikė lūpų ryškintoją, pagamintą iš bičių vaško, sumaišyto su trintomis gėlėmis, tokiomis kaip rožės ir palergonijos. 

Keliaujant toliau, iškyla klausimas ar tikrai jau visad " Cherchez la femme“? Nes štai 1770 metais Anglijos Parlamentas, kurį sudarė, žinoma, tik vyrai, priėmė įstatymą, praktiškai draudžiantį bet kokio makiažo naudojimą moterims. Šį sprendimą jie patesino tuo, kad bet koks veido dažymas yra raganų naudojama iliuzija ir tikrovės iškraipymas siekiant suvilioti vedusius vyrus nuo jų žmonų. Tokia tamsybė lėmė tai, kad moterys, pasipriešinusios įstatymui, buvo suimamos, kankinamos ir deginamos. 

Karalienės Viktorijos valdymo laikotarpiu (1837-1901 m.) moterys, norėdamos bent kiek paryškinti lūpas ir priderinti jas prie savo suknių, griebėsi gudrybių  trinti šias nuo dažyto krepinio popieriaus iki kaspino juostelių.

Didysis sugrįžimas!

 

Didžioji antroji mūsų geriausio draugo populiarumo banga atskriejo 1890 – aisiais. Pirmą kartą Sears Roebuck kataloge buvo pasiūlyti dažai lūpoms ir skruostams. Kino pramonės augimas padarė įtaką kosmetikos industrijai, pareikalaudamas ryškaus dažo, kuris turėtų padėti išryškinti kino aktorių lūpas juoda-balta filmuose. Šiuo laikotarpiu prie populiariojo pieštuko tipo lūpdažio prisijungė ir apvaliuose indeliuose pasirodę lūpų ir skruostų skaistalai.

1915  - aisiais metai tokie garsūs mados namai kaip Elizabeth Arden bei Estee Lauder pradėjo prekiauti mūsų brangiuoju lūpdažiu ir savo salonuose. 

1940 – aisiais metais, kuomet moterys ėmė užimti įvairias darbų pozicijas net ir sudėtingiausiose šakose, USA chemikas Hazel Bishop išrado ir rinkai pasiūlė ilgai išliekantį lūpų dažą „No-Smear“ (angl. Nėra dėmės).

 

Ir nors lūpų dažų kelionė buvo ilga ir varginanti, su įvairiomis nepriimtinumo bei nepadorumo interpretacijomis II Pasaulinio karo laikotarpiu, žymios kino ikonos Marilyn Monroe ir Elizabeth Taylor 1950 – aisiais gražino raudoną lūpdažį ant bangos ir tai padarė įtaką, jog beveik kas trečia mergina turėjo bent po vieną šio mažo stebuklo atspalvį savo kosmetinėje.

Kita istorijos dalis, priartinusi mus prie mūsų dienų, pasakoja apie daugiausia lūpų dažų spalvų tendencijas, spalvų spektro išplitimą ir pritaikymą bet kokiomis progomis (rinkoje per likusius dešimtmečius iš keliolikos raudonos atspalvių, pasirinkimas padidėjo iki kelių šimtų).

O štai žemiau galime pasigrožėti stipriomis, garsiomis, nepriklausomomis moterimis, kurios išeidamos iš namų niekada nepamiršta mūsų geriausio draugo. Apie lūpas paryškinusių moterų pasitikėjimą ir įtaką rašomi net moksliniai darbais, nuolatos kalbama diskusijose ir psichologų straipsniuose. Ir aš daugumai jų pritariu – ta maža tūbelė padaro stebuklus.

Ir kas nepritars, jog „Svarbu ne ūgis, o smūgis!”

Griebiam savo mėgstamiausią atspalvį ir pirmyn užkariauti pasaulio! :*

Mua,

Rūta.