Moteriškasis "Mažiau niekada nereikš daugiau!" 1940 - aisiais metais

Taip Taip, praeitą savaitgalį mums tikrai teko nuostabi proga ne tik paklausyti kokybiškos, sodrios muzikos, bet ir atrasti įkvėpimą mūsų būsimiems įrašams šiame blog'e. O laikotarpį, kurį nusprendėme prisiminti, aš itin myliu, nes jis man - visiško moteriškumo, stiprios valios, išraiškos metas, kuomet su itin menkomis galimybėmis "silpnoji" lytis iškėlusios galvą ir lūpas pasidažiusios sodria spalva traukė dirbti ir išlaikyti namuose likusių šeimų.

Dažniausiai, kuomet galvojame apie makiažą ketvirtame dešimtmetyje, prieš akis iškyla raudonas lūpų dažas, tapęs pagrindiniu aspektu, suvienijęs visų klasių moteris pasaulyje. Tačiau šis laikotarpis ir jo makiažo tendencijos turi kur kas daugiau įdomių faktų, kuriais domėdamasi, norėčiau pasidalinti ir su Jumis.

Karas ir kosmetikos industrija.

Dešimtmečio pradžioje per pasaulį nuskriejusi karo banga neišvengiamai palietė beveik visą industriją, kartu ir kosmetikos gamybą. Tokių produktų kaip alkoholis bei nafta trūkumas iššaukė makiažo priemonių, kvepalų nepriteklių.  Metalas bei plastikas tavo karui reikalinga žaliava, tad kosmetikos priemonių įpakavimas tapo itin paprastas, įvyniojimui naudotas popierius ar kartonas.

Tam, kad išsilaikytų, kosmetikos kompanijos ėmėsi įvairių būdų kaip gauti pelną karo metu. Štai puikiai žinoma ir mano mylima REVLON ketvirtajame dešimtmetyje ėmė gaminti pirmosios pagalbos rinkinius ir juos tiekė USA laivynui. O štai šarmingoji ELIZABETH ARDEN, keičiantis gyvenimo, o tuo mačiu ir kosmetikos tendencijoms, ėmė visą dėmesį telkti į tuo metu itin sparčiai didėjančią moterų darbo jėgą. Imtos kurti priemonės, padėsiančios pabrėžti žaviosios lyties bruožus profesinėje srityje. Moterims pradėjus stoti į ginkluotasias pajėgas, dizainerė rinkai pasiūlė raudoną lūpų dažą pavadinimu Montezuma, derantį prie moterų karinės uniformos apdailos.

Tačiau nors aptariamu laikotarpiu daugumai kosmetikos kompanijų ir teko sutelkti dėmesį į produkciją karo reikmėms bei makiažo produktų kainoms iškilus net iki 40 ar 50 proc., moterys nebūtų moterys: jos niekada nesirinko "geriau visai nieko" ir surado nemaži būdų kaip be kosmetikos priemonių patenkinti savo norą būti išraiškingoms. 

Deginta kamščiamedžio žievė - blakstienų tušo pakaitalas; karminas (ryškiai raudonas pigmentas, gamintas iš vabzdžių košenilių) arba burokėlių sultys - lūpų dažus pakeičiančios priemonės. O štai Sodos Bi karbonatas puiki medžiaga dezodorantui, ir netgi rudasis padažas pravertė - Britės itin mėgo juo tamsinti kojų spalvą, nes pėdkelnės karo metais buvo itin nemaža prabangos prekė. Ir tai tik dalis būdų, kurių ėmėsi to laikotarpio moterys bet kokiais būdais stengdamosis išlaikyti moteriškumą ir palikti įspūdį.

“The stockings did nothing for morale, they were quite dreadful thick cotton ‘plated’ with rayon. We preferred to tint our legs with dilute gravy browning and draw a ‘seam’ up the back with eyebrow pencil.”

Makiažo tendencijos 1940 - aisiais.

Tokios jau mes, moterys, esam - mums visad geriau bent kažkas, nei iš vis nieko. Tai galioja ir kalbant apie kosmetikos priemonių pagyvėjimą II Pasaulinio karo metu. Kuomet rinkoje ėmė vėl atsirasti makiažo prekių, šalia parduotuvių driekdavosi dailiosios lyties eilės, kurios valandų valandas praleisdavo laukdamos, kad tik galėtų įsigyti veido pudrą, lūpų dažą ar antakių pieštuką. Netgi padėvėtas aktorių grimas buvo it aukso moneta - tiko BET KAS, ką buvo įmanoma panaudoti darantis kasdienį makiažą. 

Veido pudravimas.

Veido pudravimui buvo naudojamas makiažo pagrindas, derinamas su odos atspalviu arba šiek tiek tamsesnis. Labai populiarus tapo sveikas rožinis atspalvis, kuris būdavo išgaunamas veido modeliavimą užbaigiant naudojant šviesesnę birią pudrą ir žinoma - skaistalus. 

Tarp visų prekės ženklų, sutinkamų parduotuvių lentynose, bene didžiausią pasisekimą tarp veido pudrų turėjo Max Factor’s Pan-Cake. Ir nors pirmoji jo paskitis buvo kino filmų aktorių grimavimas, visos norėjo to nuostabaus sveiko spindesio, kuris žavėjo kino ikonų gerbėjas. Toks pasisekimas privertė kompaniją įvesti šį mažą stebuklą į kasdienę kosmetikos rinką 30 - ųjų pabaigoje ir tai tapo stulbinančia sėkme.

 Lūpos ir lūpų dažai.

Populiariausi lūpų dažų tonai - raudoni, rožiniai, oranžiniai. Šių spalvų variacijos, žinoma, dienos metu renkantis natūralesnį įvaizdį, buvo naudojamos kasdien ir svarbesnėmis progomis. Dažai dažniausiai pasižymėjo ilgu išliekamumu, kas buvo tiesiog būtina tokiu įtemptu metu, kuomet nuolat pataisyti savo makiažo tiesiog nebuvo laiko ir galimybių. 

Pagrinde matine ryškia spalva padažytoms lūpoms, esant reikalui, moterys blizgesio suteikdavo tiesiog užtepdamos ant jų dar truputį vazelino. 

Kalbant apie ketvirto dešimtmečio lūpų tendencijas, neužtenka paminėti tik spalvos. Sunkiu karo laikotarpiu, kuomet aplink buvo nuolatinė įtampa, ginklai, išnykusi riba tarp moteriškų ir vyriškų darbų, moterų įkvėpimu tapo kinas. Tobulos, spindinčios, ryškiais bruožais ir putliomis sodriomis lūpomis besišypsančios pro televizorių ekranus aktorės - naujasis pavargusių, tačiau neprarandančių moteriškumo to meto damų autoritetas. Norėdamos bent kiek būti panašios į savo dievaites, moterys griebėsi lūpų pieštuko ir ėmė vizualiai storinti, didinti lūpas, išlįsdamos iš lūpų kontūro ir taip bent kiek priartėdamos prie tobulumo.  

Akys ir antakiai. 

Kadangi aptariamu laikotarpiu pagrindinis akcentas buvo skirtas sodrioms lūpoms, akys bei antakiai buvo išlaikomi šiek tiek subtilesni ir svarbiausia - taisyklingi. Akių vokus, žinant, kad šešlėliai retai buvo randami karo laikotarpiu, moterys palikdavo natūralios spalvos, arba šiek tiek paryškindavo rudu, pilku ar balkšvu atspalviu. Akių makiažas buvo užbaigiamas juodu akių kontūru ir rudu arba juodu blakstienų tušu. Kadangi akių makiažo priemonės buvo nemaža prabanga, moterys akių kontūrą sugebėdavo pasigaminti iš nudegusio žvakės knato, sumaišyto su vazelinu, o blakstienų tušą iš minėto kamščiamedžio. 

Antakių pagrindinė tendencija buvo natūralus pilnumas ir griežta linija. Dauguma moterų juos palikdavo pradinės formos, tiesiog naudodamosis vazelinu arba specialia antakių priemone šukuodamos juos paryškindavo ir sutekdavo jiems pageidaujamą taisyklingą ir gana griežtą formą.
 

Nagai.  

Nagų lakų pagrindiniu šūkiu tapo: "Tinka prie aprangos - būtina naudoti!". Populiarios tapo visos ryškios raudonos, oranžinės, netgi mėlynos spalvos. Nagams buvo suteikiama ovali forma ir dažniausiai netepant jokių pagrindų (nepamirškim, jog tai karo metai), suteikiama sodri spalva. Vis dar populiari ir sutinkama trečiajame dešimtmetyje iškilusi "mėnulio" dažymo technika, kuomet pusmėnulio formos tuščia vieta paliekama ties nago augimo pradžios linija ir siaura liniga ties galiuku. Vartydama žurnalus aptinku, kad toks būdas grįžta į madą ir mėgiamas aukštosios mados namų. Ir kas paneigs, kad mada - ne tai, kas nauja, o tai, kas senai pamiršta..:)

Tad moterys ir II Pasaulinio karo metais buvo moterys - visada pasitempusios, išradingos ir bet kokia kaina paliekančios įspūdį. Geriau nieko, nei šis tas? Atleiskit, mums tai negalioja! Nes mes visada žinome kaip! :)

Gražaus svingo, mielosios!  

 "I don't know who invented high heels, but all woman owe him a lot."

Marilyn Monroe 

"Mano kūrybos vingiai"

  Salute! Šiandiena man labai džiugi ir sėkminga diena!:) Pagaliau mano rankų darbelius įvertino ne tik draugai ir pažįstami, bet ir galerijos "Aukso Avis" lankytojai. Tad šia man asmeniškai labai džiugia proga, norėjau ir Jums pristatyti savo keletą darbelių. Tikiuosi Jums patiks ir gal įkvėps, kaip jau minėjau vakar, sugrįžti prie tokių pomėgių kaip mezgimas, siuvinėjimas ar aksesuarų - papuošalų gamyba.

 Auskarai, kuriuos įkvėpė sukurti Coco Chanel perlų ir juodos spalvos magija bei baroko vingiai.

 Auskarų kolekcija, kurios tartum mūza buvo žymaus Lietuvos choreografo Gyčio Ivanausko spektaklis "Paukščiai".

  Naujausi mano darbeliai sukurti iš natūralaus kailio, kuris šiais metais karaliauja F/W kolekcijose. (Už kailiukus didelis dėkui vienai iš mano geriausių draugių ;*)

Merci beaucoup ir sėkmės mielosios! ;*

1940 -ųjų mados "nusikaltimai" ir "Parove Stelar" svaiginantis elektro swing'as!

Salute! Kaip anksčiau minėjau - muzika tiesiog neatsiejama nuo mados! Vakar su Rūta turėjom neapsakomą malonumą sudalyvauti daugiau nei tobulame koncerte, elektro swing‘o dievų grupės ,,Parov Stelar“,  kurie ne tik užburia savo energija, svaigina kūryba, bet ir priverčia prisiminti stilingąjį penktąjį dešimtmetį, tad šį kartą, mano mielosios, pasinerkite į muzikos genijų ,,Parov Stelar“ kūrybos transą, (tiesiog keletas nuorodų Jums, kad galėtumėte pajusti šiuolaikišką swing‘o judesį) o aš tuo tarpu trumpai Jums aprašysiu stilingai baisų antrojo pasaulinio karo laikotarpį.

Bendrai karo tematika man labai patiko rašytojo E. Hemingway mintis, jog ,,tai nesibaigiantis, įžūlus, žudantis  nusikaltimas.“ Galima teigti, jog šio nusikaltimo neišvengė ir mada. 1940 – aisiais į Paryžių įsiveržus naciams, buvo uždaryti tokie mano mylimiausi to laikotarpio mados namai kaip Chanel, Lanvin ir Jean Patou. Dėka tuometinio Haute Couture sindikato prezidento išliko tik dvylika mados namų, kurie sugebėjo demonstruoti savo kolekcijas du kartus per metus. Be to, nepaisant siekių išlaikyti Paryžiui įprastą Couture, kaip ir kitus pasaulinius miestus, jį apgaubė karo uniformos bei darbo rūbai, kurie tapo tartum visuma mados reprezentacijos. ,,Patriotinė elegancija“ reikalavo skrupulingo ilgio, rankovių ir sijonų pločio ribojimo. Savotiška uniforma tuomet tapo ir Britanijoje sukurtas ,,utility“ kostiumas su vos kelius dengiančiu sijonu bei švarku su ,,petukais“, o bendrai madoje vyravo šiuo metu madingas militaristinis stilius, kuris viename prieš kelis metus išleistame itališkame ,,Vogue“ numeryje buvo apibūdintas kaip stiprių ir kiek feministiškų moterų stiliumi. Drabužių pagrindinės detalės karo laikotarpiu, kaip ir būdinga militaristiniam stiliui, buvo: kišenės, klostės, platūs diržai, rankogaliai, atlapai bei vyriškų marškinių apykaklės. Be to, ne ką mažiau vyravo mada moterims bei merginoms vilkėti savo mylimųjų ar brolių karines uniformas. Mat, įpusėjus karui ir sijonams sutrumpėjus net 45cm. nemažai moterų pagaliau išdrįso užsivilkti ir vyriškas kelnias, kurios šiuolaikinėms moterims tapo tiesiog kasdienybe. Tačiau priešingai nei kai kurios emancipuotos šių laikų moterys karo laikotarpiu dailioji lytis niekad nepamiršo elegancijos. Mobilizuotą karinę vyrišką aprangą moterys stengėsi pagyvinti iš šaliko susuktu turbanu ar puoštis iš keisčiausių medžiagų sukurtomis skrybėlaitėmis, kaip pvz.: pagamintomis iš medžių drožlių ar tiesiog iš suglamžytų popieriaus lapų. Vienas iš daugelio elegantiškų variantų buvo fetrinė skrybėlaitė ,,tabletė“ su tinkleliu ar ant pečių krintančiu vualiu. Be to, kas liečia moteriškumą, jau prieš karą buvo pradėti nešioti ir rankinukai, dažniausiai jie būdavo ilgomis rankenomis, kabinamomis ant vieno peties ar permetamomis įstrižai liemens.

Paltams bei suknelėms taip pat turėjo įtakos, tartum viską gaubiantis, karas. Suknelės, dažniausiai sukurptos iš prieškarinių, ir paltai buvo kombinuojami iš skirtingų faktūrų ir spalvų audinių. Vienintelė prabangi ir graži detalė vyravusi paltų madoje, tai jog kailis įvairiai buvo derinamas su audiniu. Pavyzdžiui, dažnai visas paltas būdavo iš audinio, o rankovės iš kailio arba iki juosmens, priešingai, paltas buvo puošiamas kailiais, o rankovėms ir palto apačiai parenkamas prie kailio derantis audinys.

Kadangi karo metu tapo sunku su finansais, moterys, siekdamos išsiskirti, o kartu ir sutaupyti, atsigręžė ir į rankų darbo pomėgius, tokius kaip mezgimą. Ypatingai tapo madingos megztos vyriškos liemenės bei suknelės. Tokie mezginiai dažniausiai būdavo daugiaspalviai ir itin ryškūs. Taip pat, tapo madingos įvairių senų audinių skiaučių kompozicijos, kurios tradiciškai buvo naudojamos apklotams siūti. Neretai tokių apklotų, giliai paslėptų slapčiausiuose spintų kampeliuose, galime atrasti ir savo močiučių namuose. Ypač mėgiami buvo ir siuvinėjimai, ypatingai auksu ar auksiniais blizgučiais. Moterys iš senesnių audinių ištrauktais siūlais ir pagamintais iš jų kutais puošdavo sukneles, šalius. Charakteringa detale tapo – audiniu aptrauktos smulkios sagos. Bendrai galima paminėti, kad karo laikotarpiu moterys buvo itin išradingos ir kūrybiškos, o vyrus labiausiai nustebindavo savo vakarine apranga, suknelėmis, kurioms buvo būdingi įvairūs raukiniai bei klostės. Suknelių ilgis buvo įvairiausias, o kerpamos jos paprastai buvo iš dviejų detalių: korsažo ir sijono. Sijonas kiek akcentavo klubus ir platėjo į apačią. Kompozicijos akcentas – rankovės: baliono formos, siauros platėjančios į apačią ir madingiausios vadinamosios ,,šikšnosparnio“ rankovės, kurios buvo lyg savotiška kimono interpretacija. Moterys niekad nepamiršo, jog itin svarbu pademonstruoti ir savo seksualumą bei pabrėžti taliją, mat suknelė prarastų savo idėją, jei ji neįkvėptų vyro ją nuvilkti... Buvo nepamirštama ir iškirpčių, kurios būdavo ganėtinai kuklios, nedidelės, „V“ formos ir stačiakampės arba visai apnuoginančius pečius. Prie tokių suknelių buvo dėvimos, vienas iš žaviausių tų metų aksesuarų, ilgos siuvinėtos pirštinės. Įdomiausios ir vienos seksualiausių  to laikotarpio vakarinės suknelės, tai derintos iš kelių audinių, dėl tuometinio jų stygiaus: dažnai viršus buvo siuvamas iš permatomos, o apačia – iš tankesnės medžiagos. Rankovės taip pat galėjo būti pasiūtos iš mezginių, tiulo, o trumpos – net iš prabanga dvelkiančio - kailio.

Karo metais tartum gedulo simbolis mados pasaulį užvaldė, tiesa pasakius mano mylimiausioji, klasikinė juoda spalva. Madingi taip pat tapo geltonos ir juodos, baltos ir geltonos, smaragdinės žalios ir mėlynos deriniai.

Nepaisant pradžioje minėto E. Hemingway karo sulyginimo su nesibaigiančiu nusikaltimu, nepaisant nežmoniškų ir mums šiuo metu vartotojiškame pasaulyje nesuvokiamų sąlygų ir baisiausių ribojimų, karo metais susiformavo tam tikras savitas stiprios, seksualios ir itin moteriškos dailiosios lyties įvaizdis, prie kurio, pasibaigus karui ir pagaliau sugrįžus taikai, dažnai ne vienas dizaineris, kaip ir šių metų žiemos sezoną, bandė sugrįžti ir pateikti savitą to laikmečio interpretaciją. Tad apibendrinant, mano mielosios, gal ir šiais, taip žurnalistų skanduojamais ekonominio sunkmečio laikais, ir mums reikėtų susimąstyti apie grįžimą prie rankdarbių, o ypatingai artėjant šaltajai žiemai. Nebūtų nieko madingiau ar originaliau už pačių sukurtus kailinius aksesuarus ar megztus įvairiausius bei gražiausius mezginius.

Merci beaucoup! Bonne nuit!;*

P.S. Ir pabaigai, mielosios, mano mylimiausia šiuo metu Parov Stelar daina iš naujojo Jų albumo, kurią su sese kuo puikiausiai, siekiant apsaugoti aplinkinių klausą, duetu "traukiame" mašinoje,  mūsų gražiai vadinamame "mini ratuotame vyre"...

Niekada nespręsk apie knygą iš viršelio…

  Bonjour, mano mielosios! Ar kada susimąstėte, jog knyga, kuri tarsi moksliukės sinonimas, prilygs madai, jog mūsų pamėgto romano ar detektyvo viršelis taps mūsų rankinės viršeliu, o knygos viduje slėpsis ne paslaptimis apipintos istorijos, o šilkinis švelnus pamušalas ir kiekvienos moters asmeniška paslaptis, kurią gaubia mūsų kiekvienos dienos palydovės, rankinės.

  Tad, kas gi šių šedevrų autorė, kuri sutapatino mūsų drabužinę su mėgstamų knygų lentyna. Susipažinkite, tai Olympia Le Tan, savamokslė mados dizainerė, gimusi Londone ir augusi tobuloje bohemos apsuptyje, Paryžiuje. Siekdama suderinti savo dvi mėgstamiausias aistras, siuvinėjimą (talentą, kurį paveldėjo iš savo senelės) ir literatūrą (šia aistra, kaip Ji pati teigia, dalinasi su tėčiu, prancūzų iliustratoriumi Pierre Le-Tan) Olympia sukūrė knygos pavidalo rankinę. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daugiau nei 30 parduotuvių, kuriose galima įsigyti šias literatūros įkvėptas grožybes, kurių kiekviena, pasak autorės, yra autorinis rankų darbas, pagamintas su meile pačioje Prancūzijos širdyje. Le Tan, kaip prekinis ženklas, jau egzistuoja trejus metus, o kiekviena dizainerės kolekcija yra įkvėpta tam tikros tematikos, kaip pavyzdžiui, 2012 metų pavasario – vasaros kolekcija atspindėjo autorės meilę muzikai ir ypatingai Jazz‘ui. Įprastos autorei formos delninės rankinės puošė jazz‘o ir bliuzo muzikiniai viršeliai, o išskirtinis autorės darbas, pavadinimu “7 bags“ - odinė, kvadrato formos rankinė, kurioje buvo įmanoma sutalpinti net 7 vinilo plokšteles. 2012 – ųjų metų pavasaris dizaineriai buvo įsimintinas ir dėl to, jog ji pirmą kartą publikai pristatė ir drabužių kolekciją.

  Nežinau kaip Jūs, bet aš būčiau labai laiminga, jei Kalėdų senelis šiemet po egle man paliktų tokią intelektualiai madingą dovanėlę. Deja, turbūt tai ir liks tik svajonė, mat Le Tan prekinio ženklo knygos formos rankinės kaina siekia daugiau nei 1000 eurų. Tačiau, kaip liaudies išmintis teigia ,,nėra padėties be išeities!“J Teks Kalėdų seneliui priminti apie Lietuvos dizainerius, visų pirma, apie Aleksandrą Progrebnojų ir Vida Simonavičiūtę, kurių odinės knygos formos rankinės, iliustruojančios knygų viršelius tokius kaip: Levo Tolstojaus ,,Karas ir Taika“, Aleksnadro S. Puškino ,,Eugenijus Oneginas“ ar net patį Šventąjį raštą – Bibliją, spėjo išpopulerėti ne tik mūsų gimtinėje, bet ir Japonijoje. O jei Jus labiau žavi muzika nei skaitymas, tuomet savajam Kalėdų seneliui užsiminkite apie Linos Laukės nuostabią rankinę, pagamintą iš tikrų vinilinių plokštelių, kurios kaina priimtina ir studentėms (98lt.). Ją galite įsigyti internetinėje galerijoje – www.ona.com

Merci!;*

Vakaro atradimas!

  Muzika neatskiriama nuo mados, tad šį vakarą Jums siūlau paklausyti ramaus Jazz'o prieš miegą, kurį pristato Hotel Costes. Video publikuojami vieno žymiausio XXa. mados fotografo, Guy Bourdin, darbai, kuris sugebėjo šokiruoti ir stebinti net ir Vogue skaitytojus. Smagaus klausymo ir, jei sudomins nuotraukos, tai kur kas daugiau jų rasite tinklalapyje - http://www.guybourdin.org/

Bonne nuit!;*

Iš kur kilo ZAROS pavadinimas?

  Šį kartą trumpai... Mano mielosios, ar kada susimąstėte, kokia yra mūsų taip mylimo brand‘o ZAROS pavadinimo kilmės istorija. Jei Jūs, kaip ir aš, visą šį laiką manėte, jog šis pavadinimas užšifruoja paslaptingą, temperamentingą ir stiliaus pojūčiu išsiskiriančią ispanę, tai pasirodo esą klaida. Neseniai teko skaityti, jog visame pasaulyje gerai žinomo prekinio ženklo, kuris išsiskiria savo kolekcijų stilingumu, o marketingas stebina net visko regėjusius universitetų profesorius, pavadinimas pasirodo buvo įkvėptas ne dailiosios lyties atstovių, o tamsaus, aukšto ir tvirto graiko, kuris pasaulyje pažįstamas Zorbos vardu. Pasirodo, kuomet ZAROS įkūrėjas, Amancio Ortega, 1975 metais ieškojo pavadinimo savo pirmajai drabužių parduotuvei, jį sužavėjo mintis ją pavadinti "Zorba", pagrindiniu 1964 metais publikai pristatyto filmo "Graikas Zorba" herojo vardu. Pasak, ZAROS viešųjų ryšių atstovo, nebuvo siekiama kurti istorijos, tiesiog toks pavadinimas pasirodė būtų "patrauklus"visuomenei. Bet deja, tuo metu jau egzistavo baras tokiu pavadinimu, o Jo savininkas buvo prieš dalintis šiuo žaviu vardu. Jo nuomone du Zorbos būtų per daug klaidinę vartotojus. Kadangi prieš sužinant, jog Ispanijoje jau egzistuoja Zorba, buvo sukurtas ženklas parduotuvei papuošti, A. Ortega nusprendė pažaisti su šių raidžių kombinacija ir atrasti naują pavadinimą ir tai, ką jis kombinuodamas atrado ir buvo visų pažįstama -"ZARA". Štai taip, mano brangiosios, gal mūsų mylimas prekės ženklas ir neslepia gražios ispanės, tačiau jo interpretacijoje galima atrasti puikių graikiško sirtakio šokio žingsnelių.

P.S. Keistas sutapimas, bet visai neseniai su Rūta lankėmės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir žiūrėjome spektaklį, sukurtą pagal šią Nikos Kazantzakio apysaką. Džiaugsmo filosofija, visą apimantis Zorbos šokis pakeri ir, kad ir kaip banalu, sirtakis žavi ir svaigina, tad rekomenduojame ir Jums. O jei vis dar studijuojat, tai būkite gudrios ir pasinaudokite stebinančia 70 proc. dydžio nuolaida, tiesiog bilietus įsigykite valandą prieš spektaklį. 

Merci beaucoup ;*

2012 metų rudens/žiemos MaKiaŽo tendencijos

 

Šįryt keliaudama per totaliai rudenišką apniukusį Vilnių,  supratau vieną nuostabų dalyką - aš imu pamilti šį metų laiką. Ne, aš tikrai nesu keistuolė, kuri mėgsta nuo drėgmės išsipūtusius plaukus, nušalusias rankas ar raudoną nosį ir žinoma, aš tikrai nešokinėju iš laimės, kai tenka keltis, kol dar tamsu! Tiesiog dabar, kuomet medžiai pliki, gatvės pilkos ir niūrios, o visi lekiam skubėdami ir niurnėdami, nes šiandien dar ne penktadienis, atsiranda įstabi galimybė išsiskirti iš minios ryškiu rudeniniu makiažu ir mirktelti žaviai išryškinta akimi vaikinui, kuris sankryžoj vos neaptaškė tavo naujų aulinukų. Ačiū 2012 metų rudenio/žiemos makiažo tendencijoms už galimybe būti ryškioms ir visiškai dėl to nesijaudinti. Raudonos lūpos, tamsios akys, ryškus kontūre, dabar Jūsų valanda!

Šį sezoną podiumų ir kosmetikos gamintojų išryškinamos trys aktyvios tendencijas: raudonos lūpos-lengvas makiažas, ryškios akys (ypač paryškinama akių linija)-šviesios lūpos bei tamsus viso veido makiažas, įkvėptas gotikos. 

Niekada nesutikau ir nesutinku su mitu, kad raudonas lūpų dažas tinka ne visoms. Ne Tiesa! Raudona spalva turi begalę atspalvių: sodri klasikinė, burbono, bordinė, kaštoninė ir pan. Tik pažvelkite į šią schemą ir sutikite - rudens/žiemos tendencijos tinka visoms, mielosios, mes turime iš ko pasirinkti!

Taigi, renkantis ryškių, "prinokusių" lūpų įvaizdį, svarbiausia taisyklė - jei tai dienai skirtas makiažas, venkite itin ryškaus akių bei veido makiažo. Visas žavesys - akcentuose. Šiuo atveju - Jūsų žaviose lūpose. 

Raudona - klasika, tad visi mados namai bei kosmetikos gamintojai kasmet tokiu metu siūlo itin nemažą raudonų lūpų dažų atspalvių paletę. Raudonos lūpos tinka visom progom, visokiu dienos metu ir visoms! Dienos metu pasirinkite lengvesnį, šiltesnį raudoną atspalvį. 

Vakare nepabijokite kruopščiai sumodeliavusios veidą ir tepasitepusios blaktienų tušu visą įspūdį sutelkti ties sodriomis, tamsiomis lūpomis. Tam ypač tiks burbono, kaštono, karmino spalva. Paprasta, bet atrodo visad nepriekaištingai. Pažadu - iškart pasitempsite, ir natūraliai norėsis šypsotis kelis kartus daugiau nei įprastai (nuo komplimentų gausos!) :)

Kita tendencija, kurią norėčiau aptarti su Jumis ir kuri man labaaaai patinka, nes esu šio akcento didelė gerbėja - ryškus akių kontūras. Jis gali paryškinti jau sukurtą makiažą, jis pagyvina ir jis gali tiesiog tapti visu Jūsų makiažu. Visais atvejais jis daro stebuklus. Šį rudens/žiemos sezoną, jis tapo podumių karaliumi ir viena ryškiausių tendencijų. Žinoma, kaip ir raudonos lūpos - mėgsta būti akcentu, tad jei renkatės ryškų (storą, plačiau išsklaidytą) kontūrą, visą kitą makiažą palikite neutralų. Mano mėgstamiausias variantas - gražus, ne per daug ryškus linkis ir sodrios lūpos. Mmm! Pin Up Girl mėgėjos mane supras :)

Paskutinioji tendencija, kuria tikriausiai džiaugiasi visos drąsios, savimi pasitikinčios ir prabangų įvaizdį mėgstančios moterys - ryškus viso veido makiažas. Visa esmė šioje tendencijoje tampa spalvos: tamsūs, slogūs, žemiški tonai. Dūminis akių makiažas ir drąsios, sultingos lūpos - tai, ką šį sezoną renkasi tokie mados namai kaip Chanel ar Burberry. 

Taigi, jei makiažas net ir ryškus, išlieka skoningas, splaviškai suderintas ir tinkantis Jūsų odos tipui, nebijokime būti DRĄSIOS, ruduo juk būtų toks niūrus be mūsų, moterų :)

 

Prabanga, sodrumas, gilios akys ir raudonos lūpos - tai yra raktas, jei norite būti įspūdingos ir domitės tendencijomis. Mano nuomone, šį sezoną būtų galima pavadinti išraiškingos klasikos suspindėjimu. Juk mada - ne tai, kas nauja, o kas sena pamiršta.. :)

Būkit ryškios, mano mielos!

“Beauty, to me, is about being comfortable in your own skin. That, or a kick-ass red lipstick.” (Gwyneth Paltrow)
 






Mua,
Rūt:)*